Nuotrauką skolinausi iš blog.invisiblechildren.com
Išėjai iš namų ir pastebėjai, kad kišenėje neturi telefono. Ką darai? Turbūt nepergyvendamas eini toliau su mintimi, kad dieną apseisi be jo. Šiek tiek sunerimęs, knisiesi po kuprinę ieškodamas savo MP3 grotuvo su viltimi, jog muzika atpirks telefono teikiamus malonumus. Deja, grotuvas taip pat liko namie. Grįžęs iš mokyklos ar darbo supranti, kad neveikia internetas. Ką darai? Jautiesi… priklausomas?
Ar įsivaizduoji dieną be jokių šiuolaikinių technologijų? Interneto, telefono, mp3 grotuvo, kompiuterio, radijo ar paprasčiausio laikraščio?
Neseniai įvykusi programos skype programos griūtis (įvairūs straipsniai dienraščiuose, pergyvenimai feisbuke ir taip toliau) parodė tiesą – jaunimui (o tikriausiai ir ne tik) sunku būti „atjungtam nuo informacijos“. Feisbuke pasipila begalė tos pačios tematikos pranešimų “o man vienam neveikia skaipas?“, o programai grįžus į vėžes – tas keistas jausmas, lyg su draugais būtum dieną nešnekėjęs. Pažįstamas jausmas?
Asmeniškai man, įprastinis gyvenimas eina lygiagrečiai su šiais dalykais, ir jų nebuvimas daro įtaką gyvenimo rutinai. Telefonas tampa pagrindine susisiekimo su draugais ir artimaisiais priemone, be kurio būti galiu, bet jis reikalingas. Internetas padeda tą bendravimą įprasminti vaizdu, darbais, failais ir taip toliau. Muzika? Kažin ar be jos ištverčiau ilgai. Panašu, kad dabartinį „aš“, negaunantį informacijos, galėčiau vadinti priklausomu – jos negavęs pasijuntu lyg ne savas, labai tinkamas būdvardis – atjungtas. O kaip jautiesi tu? Galbūt kiekvienam būtų sveika pabandyti “atsijungimo nuo informacijos” eksperimentą? Jokių skambučių, SMS, laikraščių, radijos, televizoriaus (na, be jo ir dabar galiu gyventi, išskyrus trečiadienius), MP3 grotuvų. Tai kaip? :)
Dalinkis su kitais : 
Kai teko pabuvoti Turkijoje, buvau atsijungęs 7-8 dienoms. Tikriausiai tai ilgiausias laiko tarpas be interneto ir telefono..
Išgyvenau:)
@Andrius (nejau.net)
Kai veikla – atostogos, turbūt tai padaryti lengviau, ne? Įdomu būtų padaryti tai įtempto gyvenimo tempo metu :)
P.S O skamba tai gerai – lyg anoniminių alkoholikų klubas :D
Telefoną neretai pamirštu ir nenumirštu , o jei ir pasiemu tai pažiūriu į jį kaip i laikrodį , nes sunkiai moku bendraut sms’ais su kuo nors. MP3 niekada neturėjau bet ir nereikia , nemėgstu atsijungt pvz mieste kai daug žmonių piko metu. Nesaugu kažkaip atrodo. Facetube’o neturiu , ir dar iki šiol nematau poreikio susikurt. Nuo pirmadienio iki trečiadienio esu pakankamai užimtas, kad neprisėsčiau net delfi.lt antraščių peržvelgt. Žodžiu supratau , kad man aiškiai nebėda. Televizorių įsijungiu sekmadienį rytą , kad zystų kas nors , kad pasikelčiau iš miegų. Skype’e kaip pats matai būnų kartą , ar du per dvi savaitės. Tavo komentaras , Adomai. :)
@Edis
Cha, aš ir nesakau, kad visi yra vienodi ir vienodai priklausomi nuo šių faktorių :) Puiku, kad sugebi atsiribot nuo viso šlamšto (išskyrus muzikos). Muzika man vienas iš geriausių dalykų gyvenime – nuotaikai pakelti, įkvėpimą gauti ir panašiai. Mieste “nesimaišau”, o dėl saugumo ir pasiginčyt galima – dabar dauguma klauso muzikos MP3 grotubų pagalba, todėl nemanau, kad tai būtų ta priežastis, dėl kurios galima sulaukt užpuoliko dėmesio.
O kad delfį skaitai, tai čia jau blogis :D