automobilis | Adomas Švedas

automobilis

Žalias klevas

Kaip jau mano blogo antraštė byloja, užmigau truputį pavasario miegui. Šiaip jau sakosi žiemos miegas, bet kad dabar pavasaris praėjo ir vasara atėjo, tai taip parašiau. O iš tikro visa tai skirta mano sukilusiam tinginiui pridengti. Tradiciškai pavasariop apleidau blogą.  Sąžinė užgraužė, kad pradėjau braukyti savo šių metų to-do sąrašą ir čia dar nieko neparašiau. Tad pradedant su sąrašu.. taip, aš jau žalias klevo lapas! Tiksliau birželio 21d. jau bus du mėnesiai kaip toks esu. Ketinau parašyti iškart išsilaikęs, tik kad nelabai gavosi.

Nuo pat pirmos vairavimo kursų dienos iki dienos, kuomet atsiėmiau teisės, praėjo beveik trys mėnesiai. Ketinančius laikytis teises noriu perspėti to nedaryti, jei neturit bent pusantro tūkstančio litų (1500lt). Kursų kaina (Kėdainiuose buvo 1200 lt) nėra ta suma, kurią reiktų sukrapštyti iš paskutinių centų ir sakyti lafa. Prie jos nepamirškit pridėti dar ir vairuotojo medicininės pažymos kainą (45lt), pirmos pagalbos kursų kainą (25lt), teorinės dalies egzamino kainą (36lt), praktinės dalies egzamino kainą (105lt). Ir tai tik jei jums pasiseks, t.y išlaikyti abu egzaminus iš pirmo karto. Nepasisekus mokėsite tiek pat (nebent praktinėje dalyje susikirsite aikštelėje nespėję išvažiuoti į miestą, tuomet mokėti reikės šiek tiek mažiau).
P.S Tokios kainos buvo 2011 sausio-balandžio mėnesiais, ruošiantis kursams nepamirškit pasidomėti dabartinėmis kainomis.

Žodžiu nepigus dalykas yra tos teisės. Ir daug laiko atimančios. Bene pusantro mėnesio atima kursai, kurių metu skaitoma KET knygutė ir žiūrimi aštuoniasdešimtųjų metų stiliaus filmukai, kuriuose vaizduojamos naujosios technologijos ir pan. (moderniausia technologija – ABS :))). Laiko atima ir stovėjimas ilgose eilėse, kuriose stovi visi iki vieno, kurie nori pravažiuoti visas reikiamas valandas mieste. Vėliau tos pačios eilės susidaro prie abiejų egzaminų. Tiesa, man pasisekė, nes tiek vairavimams, tiek egzaminams užsirašiau iš anksto, todėl ilgose eilėse stovėti neteko ir viską greitai išsilaikiau gumos netempdamas. Išsilaikęs turėjau tokią idėją skaičiuoti savo pravažiuotus kilometrus, bet jau antrą savaitę už vairo sėdęs už vairo pamiršau šį sumanymą ir kilometrų skaičių pamečiau. Visai įdomu būtų sužinot kiek kilometrų prasukau per tuos du nepilnus mėnesius. Gal kiti laikantieji pasinaudos šiuo sumanymu?

P.S Nuotrauka mano. Neteiskit, fotografuojant mašina nevažiavo :))

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Penktadienis

Pagaliau ir paskutinioji darbo diena savaitėj. Šalčio ir pūgų nukankinti (arba pailsėję, kažkas juk ir namie šiltai sėdėjo) sutiksim paskutinį ir vienintelį 2010 sausio savaitgalį. Juk 2010-tųjų paskutinis sausio savaitgalis būna tik vienąkart gyvenime, ar ne? Tpfu, apie ką aš čia dabar :)

Iš tikro esmė buvo ne tik apie paskutinį sausio savaitgalį. Noriu parodyti jums keletą praeito (irgi vienintelio ir nepakartojamo) savaitgalio iškylos nuotraukų – šį kart Skinderiškio parko. Gražus oras, nušalusios galūnės, gera nuotaika. Ot ir pasaka! Beje, kažkaip jau “papuolėm” laiku atvažiuoti – ant užšalusio ledo, kaip supratau, vyko treniruotės prieš poryt Utenoje vyksiantį žiemos ralį, tad porą kadrų ir treniruočių papleškinau.
Nuotraukos apačioje. Gero penktadienio!

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Diena be automobilio Kėdainiuose

Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2001 m.
Berlyne buvo pasirašyta visų šalių, tarp jų ir Lietuvos, aplinkos ministrų deklaracija.
Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.
Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai,
patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.
Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio,
ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu.
Ir mano miestas, Kėdainiai, tą dieną paminėjo, tik, tiesa, rugsėjo 18-tą, o ne 22 dieną. Kodėl taip, o ne kitaip, nežinau.


Tėčio noškė nekaip fotkina, bet..

Veiksmas vyko penktadienį, būtent rugsėjo 18 d. Apie šią akciją sužinojau dieną prieš ir aišku sutikau.
Buvo renkamos grupės iš mokyklų, bet kadangi mano mokykla, Šviesioji gimnazija, organizavo sporto šventę,
todėl daugelis mokinių buvo “užimti” iš šiame renginyje dalyvauti negalėjo,
todėl mūsų “delegacija” didelė nebuvo – 5 žmonės. Bet kaip sakoma, svarbu ne ūgis, o smūgis!
Dviračiu važiavom taip sakant simboliškai – labai trumpai ir labai nedaug.
Bet vistiek buvo smagu prisiminti dviratį (mano pagrindinę transporto priemonę vasarą),
pavažinėti juo, juolab kai iki pačios veiksmo vietos teko atvažiuoti (nuo mano namų iki Kėdainių ~30km (pirmyn ir atgal)).
Mano galva geriausia akimirka buvo tuomet, kai gavom prizą (o jį gavo visos komandos :D).
Kažkoks keramikinis indelis, man, asmeniškai buvo neįdomus, svarbiausia buvo saldainiai.
Jei mano rankos nemeluoja (teko nešti iki mokyklos), jų buvo geri penki kilogramai, jei ne daugiau.
Kaip keturiasdešimčiai žmonių tai niekis, bet mes buvom tai penkiese! :)

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark