dviratis | Adomas Švedas

dviratis

Helsinkis

Helsinkio katedra

Ši vasara iš kitų išsiskyrė tuo, jog šią vasarą daug laiko praleidau “ant kojų” – keliavau, susitikau, mačiau, veikiau.
Keliavau tiek Lietuvoje (apie tai jau rašiau įraše apie draugus lenkus), tiek užsienyje. Užsienio keliones pradėjau nuo kaimynės Lenkijos miesto Balstogės (Białystok), kuriame pirkau savo fotoaparatą. Praėjus 20 dienų po kelionės į Lenkija, pas patį atvažiavo lenkai. Jau net sunku atsiminti, kas buvo per tas 20 dienų, nes kaip minėjau, ši vasara viena iš judriausių ir veikliausių. Taip jau susiklostė, kad viešint lenkams, trims dienoms turėjau palikti Lietuvą ir išvykti į Suomiją – Helsinkį. Skamba labai jau politiškai, kaip koks vizitas :D Ko ten trenkiausi ir ką ten veikiau parašysiu šiame įraše.

Vakarėjantis Vantaa rajonas

Viskas prasidėjo jau žiemą, kuomet Jaunojo tyrėjo organizuotame “Eruditų turnyre” su draugais sugebėjom laimėti pirmą vietą. Sakau sugebėjom todėl, kad atvažiavom nežinodami, kur atvažiavom ir kas bus. Taip jau gavosi, kad laimėjom pirmą vietą, kartu su prizu – kelione į Helsinkio mokslo muziejų “Heureka” Suomijoje. Pagaliau sulaukėm tos dienos, kuomet mus pagaliau “išvežė”.

Helsinkyje nusileidome birželio 29d. vakare. Kol nusigavom iki viešbučio, jau buvo apie 21 valanda. Nusprendėm, kad būtų visai nieko šiek tiek susipažinti su miestu, po kurį visą kitą dieną teks vaikščioti. Tad ilgai laiko netempdami išėjom į miestą surasti kokios tai kavinukės (pažiūrėti tada dar vykusių pasaulio futbolo čempionato varžybų). Deja paieškos nebuvo lengvos. Pasirodo, 21 valanda yra būtent ta, kuomet 3/4 kavinių ir parduotuvių užsidaro. Jei gerai pamenu, radom tris neuždarytas kavines. Tiesa, į dvejas patekti negalėjome, nes į jas nepilnamečiai neįleidžiame, tad pasirinkimų neturėję ten ir apsistojome. Galbūt tai yra dėl to, kad Vantaa rajonas yra kaip ir “oro uosto” rajonas, pramogoms čia skirta mažiau dėmesio (iki Helsinkio centro ~15 minučių kelio traukiniu).

Gyvenimas Helsinkyje brangus. Na, bent jau man, lietuviui, taip pasirodė. Nuvažiavau su 30 eurų mintyse versdamas juos į litus (~100). Pamaniau, kad tris dienas su 100 litų išgyventi man paprastai lengva. Lietuvoje! Suomijoje teko suprasti, kad 30 eurų Suomijoje tolygu 30 litų Lietuvoje. Kainos skaičiais tokios pačios, tik verčiant į litus jos pasidaugina 3.45 karto :) Teko ir brangių ledų pavalgyti už 17 litų.
Žmonės dirba. Taip, dirba, o ne dykaduoniauja. Lietuvoje darbo metu nuėjus į didesnę gatvę ar parduotuvę gali ir su kamščiais susipažinti, kas Suomijoje reta (kiek bent teko patirti per tas kelias dienas). Dar vienas pastebėjimas iš žmonių pusės – sportiški žmonės. Nordic walking’as plačiai paplitęs visoje Suomijoje, o dviratis, kaip transporto priemonė, turbūt varžosi su automobiliu.

Tikslas, dėl kurio skridome į Suomiją buvo pasiektas beveik be problemų. Neskaitant to, kad grupės vadovė mus prie viešbučio paliko su pasiaiškinimu, jog “pranešimas, kad išeiname anksčiau, turbūt jūsų nepasiekė”. Viskas buvo gerai, nes miestą apėję buvome jau dieną anksčiau ir iki mokslo muziejaus nusigauti sugebėjome savarankiškai (kelio iš tikrųjų nėra daug, gal 10-15 minučių).

Nors muziejuje aš jau kartą buvęs (praeitą žiemą, kuomet keliavau į Laplandiją), antrą kartą ten taip pat patiko. Pavažiuoti dviračių ant lyno, paskraidyti skraidančiu kilimu ar įsijausti į vairuotoją, stabdantį įvairiais kelio paviršiais niekada neatsisakysiu. :)
Tiesa, yra ir keičiamų ekspozicijų – parodų. Jos keičiamos kiekvieną metų ketvirtį. Praeitą žiemą ekspozicija buvo apie laivų valdymą, šįkart buvo galima įšokti į CSI kriminalistų kelnes ir ištirti nusikaltimą, ko, deja, nedariau – pamaniau, kad per daug laiko atims ir būsiu nepamatęs pusę kitų ekspozicijų. :D

Viena iš parodų. Šitą, kaip ir sekančią, siūlau pasididinti.


Tokias vadinu mindfuck nuotraukomis. Pirma daryta paėjus į dešinę nuo stendo centro, vidurinė – centre, o apatinė paėjus į kairę nuo stendo centro. And they are always looking at you.

Įrašą baigsiu trumpu, 5 minučių nesiekiančiu niekiniu – žaisliniu filmuku, kurį susukau iš video gabaliukų. Labai nemuškit, mandriau “susukti” valios ir jėgų nebebuvo :) Iki!

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Diena be automobilio Kėdainiuose

Pirmą kartą akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2001 m.
Berlyne buvo pasirašyta visų šalių, tarp jų ir Lietuvos, aplinkos ministrų deklaracija.
Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.
Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai,
patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.
Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio,
ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu.
Ir mano miestas, Kėdainiai, tą dieną paminėjo, tik, tiesa, rugsėjo 18-tą, o ne 22 dieną. Kodėl taip, o ne kitaip, nežinau.


Tėčio noškė nekaip fotkina, bet..

Veiksmas vyko penktadienį, būtent rugsėjo 18 d. Apie šią akciją sužinojau dieną prieš ir aišku sutikau.
Buvo renkamos grupės iš mokyklų, bet kadangi mano mokykla, Šviesioji gimnazija, organizavo sporto šventę,
todėl daugelis mokinių buvo “užimti” iš šiame renginyje dalyvauti negalėjo,
todėl mūsų “delegacija” didelė nebuvo – 5 žmonės. Bet kaip sakoma, svarbu ne ūgis, o smūgis!
Dviračiu važiavom taip sakant simboliškai – labai trumpai ir labai nedaug.
Bet vistiek buvo smagu prisiminti dviratį (mano pagrindinę transporto priemonę vasarą),
pavažinėti juo, juolab kai iki pačios veiksmo vietos teko atvažiuoti (nuo mano namų iki Kėdainių ~30km (pirmyn ir atgal)).
Mano galva geriausia akimirka buvo tuomet, kai gavom prizą (o jį gavo visos komandos :D).
Kažkoks keramikinis indelis, man, asmeniškai buvo neįdomus, svarbiausia buvo saldainiai.
Jei mano rankos nemeluoja (teko nešti iki mokyklos), jų buvo geri penki kilogramai, jei ne daugiau.
Kaip keturiasdešimčiai žmonių tai niekis, bet mes buvom tai penkiese! :)

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Kelionės

Vasara! Taigi pats geriausias metų laikas!
Jaučiu, kad vienas iš mėgstamiausių mano ušsiėmimų vasarą – kelionės. Mano manymumu, nesvarbu, kur ir kiek ir kokiu oru bekeliautum – su draugais keliauti geriausia. O kokios gi tos kelionės su auto/moto, kuomet gali važiuoti dviračiu! Aš apskritai neįsivaizduoju savo vasaros be dviračio. Taigi, vasarai prasidėjus (o taip, vasara mums prasidėjo tik ~Birželio 14d., vietoj išsvajotosios Birželio 1-osios) išsitraukiam dviračius ir pirmyn :]
Pirmoji didesnė vasaros išvyka – Keleriškių raketinė bazė (spauskit ant nuotraukos, jei norit matyti didesnes).

Žiūrint iš toli atrodo tikrai baugiai :)

Žiūrint ir galo nesimato

Čia šiaip kažkokie pastatai/sandėliai.. BUVO


Kadangi man nuleido padangą, važiuoti negalėjau, tai ir draugai nevažiavo. Pirmoji pagalba – telefonas :D. Kadangi iki artimiausios vietos, kurioje buvo galima sutvarkyti dviratį – 7km, o kelyje jį susitvarkyti laiko nebuvo, teko išsiskirstyti.

Tiesa, grįžę paskaitėm apie tą raketinę bazę. Ten – padidėjusios radiacijos zona.
Pamąsčiau, kad grįžti atgal būtų neprotinga.

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark