fotoaparatas | Adomas Švedas

fotoaparatas

Kalėdinės dovanos

Kaip jau ir rašiau – žadėjau, papasakosiu, ką šįmet gavau dovanų. Į aną įrašą lįst nenorėjau, nes per daug išsitempęs būtų, tad apie dovanas parašysiu čia ir dabar.
Nefainai būna, kai gauni kokią dovaną, visiškai nepataikytą pagal norus. Kita vertus, simbolinės dovanos parodo, kad žmogus bent kiek pagalvojo ir pasistengė išrinkti dovaną, tad ir tai yra gerai, nesvarbu kokia ta dovana yra (ką jau ir sakiau praeitame įraše). Šįkart, visos dovanos buvo geros – pagrinde atitiko arba viršijo mano norus bei yra panaudojamos.
Juokas juokais, bet fotografijos Kalėdos prasidėjo anksčiau laiko, kuomet draugas Tomas atidavė nenaudojamą, ActionSampler kinišką versiją su Renault užrašu (ech, marketingas :D Neveltui garaže Renault automobilis) – lomografinį fotoaparatą su 4 objektyvais.

Smagus kasdienis aparatas lomografijai, tik, deja, ne žiemai – per tamsu. Išryškinęs juostą pamačiau, kad iš 36 kadrų “sveiki” gal tik 10, o kiti tiesiog per tamsūs. Tai yra dėl to, kad nei išlaikymo, nei diafragmos fotoaparate nepakeisiu – reikia apšvietimo ir tiek. Tiesa, apie šį aparatą svajojau seniai, o gavau kažkaip ekspromtu. Nu fainai, ne? Vaizdui sudaryti, kaip jis veikia, parodysiu kelias… nelabai nuotraukas.

Tęsiant fotografijos temą.. gavau dar vieną fotoaparatą. Tiesa, šįkart dovana jau buvo Kalėdinė. Smena trisdešimt penki vadinas ji. Naujesnė Smenos versija, einanti po Smena 9. Įdomus faktas, kad mano fotoaparatų kolekcija vis tobulėja. Pirmasis neveikiantis aparatas Smena 8M – half pinhole buvo pats primityviausias, po jo eina neseniai gautas “renukas” (:D) ir galiausiai Smena 35 (gal kada ir Zenitas atkeliaus pas mane?).
Naujai gauta Smena 35mm yra tikrų tikriausias juostinis fotoapratas, labai mėgstamas lomografijos mėgėjų. Lobis! Jau spėjau ir pirmąją juostą išryškint, rezultatai apačioje.

Sekanti dovana, atkeliavusi iš pačios Olandijos – laikrodis. Kaip man, tokiam varguoliui, toks laikrodis ypač prabangus. Iki šiol ko gero rimtai nedraugavęs su laikrodžiais – teks pratintis. :) Gal ir nieko, išsikrovus telefonui bent negąsdinsiu šalia esančių žmonių su klausimu “gal žinot kiek valandų?”.

Toliau sekančių dovanų, tokių kaip šalikas, kepurė, megztinis, pinigai ar saldainiai, manau aprašyti neverta, nes tiesiog rašyti nelabai yra ką – “labai fainas megztinis”, “šilta kepurė” ar “skanūs saldainiai”. Savaime aišku! Arba kitaip sakant – captain obvious strikes again :)
Mintimis sudėjus visas dovanas į krūvą ir pažiūrėjus į jas ne materialisto akimis, sakau, kad šios kalėdinės dovanos buvo kūl – darbo gavau ilgam, tereikia turėti pinigų juostelėms ir kantrybės laukiant, kol nuotraukos bus išryškintos. Greičiau gausiu išryškintas nuotraukas, greičiau ir jūs jas pamatysit :) So long!

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Metai fotografijos

when autumn meets sun

Sulig paskutinio rudens mėnesio pradžia sueina vieneri metai, kuomet iš rankų nepaleidžiu fotoaparato. Būtent prieš metus įsigijau savo pirmąjį veidrodinį aparatą ir, atseit, pradėjau rimtai fotografuoti. Atsimenu, jog pirmosiomis dienomis aparato tai tikrai iš rankų nepaleisdavau. Meniu, nustatymai, diafragma, išlaikymai, spalvos, garsai, efektai – viskas buvo nauja, „šviežia“ ir įdomu. Fotografuodavau viską iš eilės – katiną, namą, dangų, saulę, medžius, nes viskas nuotraukoje atrodė „kietai“ ir viskuo, kas gražu, norėdavosi dalintis su draugais. Nesvarbu buvo ir tai, kad tas aparatas buvo pats pirmasis Sony pagamintas „veidrodis“. Nuotaiką keldavo net fotoaparato fotografavimo garsas – pasikeliančio ir nusileidžiančio veidrodžio garsas. Kaip sakiau, viskas buvo „osam“.

coffee..?

Na, bet, kaip sakoma, geri dalykai greitai ir baigiasi :) Atsitiko taip ir man, kuomet supratau, kad fotografuoti visada tuos pačius, gražius vaizdelius gražiomis spalvomis knisa. Į galvą pradėjo lįsti mintys, kad dangaus nuotraukos visada bus gražios, kad ir kaip tu jį nufotografuotum. Kad dangus visada gražus ir kaskart pamačius jį bėgti fotografuoti kartais nervina (ok, kartais būna ir išimčių :)). Panašus atvejis yra ir su saule, debesimis, gėlėmis ir panašiais „buitiniais“ objektais. Greitai visa tai tampa nuobodu ir daug kadrų padarius vien dėl to, kad jie eye-candy, viskas, tuo pačiu ir fotografija, pradeda atsibosti. Kiekvienam reikia persilaužti ir nuspręsti – arba fotografuoji, arba ne. Kažin ar kas į fotografinę depresiją pasinerti nori?

Okey, bet ne apie fotografinę depresiją ir persilaužimą aš norėjau parašyti. Pagrindas tas, kad jau kurį laiką stengiuosi (reiškia nebūtinai turi būti viskas gerai) atsisakyti nuobodžių kadrų, vietoje to paieškoti originalesnio – geresniu kampu, tinkamesne kompozicija. Žinoma, viskas suktis aplink rėmus negali, improvizacija turi būti. Visai nieko gero be jos, rimtai. Kaskart fotografuodamas pagalvoju apie naują atlikimo būdą ir post-processing’ą (nuotraukos apdirbimą kompiuteriu). Geriausias rezultatas būna tada, kada improvizuojamas atlikimo būdas yra geras tiek, kad post-processing’as yra minimalus ir nuotrauka nėra popsova – fotošopinta. Galiausiai pradedu suprasi ir tai, kad „fotošopas“ nuotrauką gal ir padarys gražia, bet ne įdomia. Kaip man tai sekasi pritaikyti naujas žinias ir gaunamą patirtį fotografijos srityje, gali pasižiūrėti mano Flick’r albume . Jei patinka, nepamiršk ir komentaro parašyti :)

the last green one

Beje, keletas žodžių apie nuotraukų dalinimąsi ir rodymą draugams, pažįstamiems ir ne. Kuo toliau, tuo labiau efoto.lt ir panašiais lietuvių nuotraukų dalinimosi ir vertinimo puslapiais pradedu nepasitikėti ir nuotraukų ten nekelti – turint mažai draugų puslapio bendruomenėje galima pasijausti apskritu nuliu, o nulio daromos nuotraukos (kad ir kokios jos būtų geros) nėra vertinamos gerai. Tai nėra mano vieno asmeninė nuomonė, netgi pačiuose puslapiuose apie tai kalbama, kad be meistro statuso gauti gerų balų už nuotraukas – didžiausias vargas. Todėl puslapis, kuriame „apsistojau“ – Flickr.com Daugelio išgirtas, daugumos mėgstamas, tai kodėl gi ne?

P.S Gaila, bet greitai rašant žodžių kratinys gaunasi, o ne straipsnis (pasitaisysiu, prižadu). Tikiuosi bent dalinai supratote, ką norėjau parašyti. Straipsnio informacija, kaip ir fotografijos žinios – turi gražiai sugulti viena po kitos, jei norima dorą rezultatą gauti. :)

P.P.S Naujos muzikos paieškose aptikau dainą, kurios net pavadinimas atitinką temą, todėl dalinuosi..

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Pasidaryk pats

Kas atsimenat, o gal kas ne – vasarą kaime radau seną rusišką fotoaparatą Smena 8m. Norėjau su juo pafotografuoti, bet, deja, neveikė jis man. Pažaidęs porą dienų, palikau gulėti stalčiuje. Iki dabar!
Keli draugai pasigamino pinhole aparatus, todėl ir aš nusprendžiau kažką sumąstyti.
Iškart prisiminiau senąjį “Smeną”. Kadangi sutaisyti savo jėgomis jo, ko gero,
nebūčiau galėjęs, tad ryžausi jį perdaryti. Atėjau, sumąsčiau, padariau – taip būtų Cezaris pasakęs. :D
Pagrindinis dalykas buvo sugalvoti, ką ir kaip padaryti, kad fotoaparatas dar būtų tinkamas naudojimui.
Visas “gamybos” procesas iš mano gyvenimo atėmė gal dvi – tris valandas.
Sunku nebuvo, reikėjo tik kruopštumo ir daug kavos. Taaaaigi visas gamybos procesas žemiau..

Beveik nesužalotas fotoaparatas

Ardom

Read more »

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Pradedančiajam fotografui: Ekspozicijos laikas

Kas kartais paskaito šį blogą, turėtų žinoti, kad ši, jau trečioji “Pradedančiajam fotografui” dalis bus apie fotografijos ekspozicijos laiką arba paprastai vadinamą išlaikymą.
O kas kartais nepaskaito šio blogo, bet domisi fotografija, primenu ankstesnes gido dalis -
pirmoji Pradedančiajam fotografui: ISO dydis bei antroji Pradedančiajam fotografui: Diafragmos dydis.
Taigi, kaip visada trumpai drūtai apie viską:

* Kas yra tas ekspozicijos laikas (išlaikymas)?
Ekspozicijos laikas – tai laiko tarpas, kurį skaitmeninio (na ir ne tik skaitmeninio) fotoaparato užuolaidėlės būna atviros. Pavyzdžiui, 1/10 išlaikymas reiškia, kad užuolaidėlės bus praviros dešimtąją sekundės dalį. 1/100 – šimtąją, ir taip toliau. Kuo didesnis daliklis, tuo trumpesnis išlaikymas bei tuo pačiu mažesnis šviesos kiekis, patenkantis į fotoaparato matricą (ar juostą). Ilgi išlaikymai – sekundės, minutės. Be stovo pagalbos esant ilgiems išlaikymams bus tikrai sunku padaryti kokybišką nuotrauką, nes visą tą laiką fotoaparatą reikia išlaikyti nejudinamą. Buitiškai galima teigti, kad tą laiko tarpą yra “gaminama” nuotrauka – šviesa apšviečia fotoaparato vaizdo jutiklį (matricą arba juostelę) ir padaro nuotrauką. Dažniausiai ekspozicijos laikas (išlaikymas) yra matuojamas sekundėmis arba sekundės dalimis. Žinoma, išlaikymą galima pasirinkti ir valandos, tuomet jau fantazijai ribų nėra:


_belial nuotrauka, išlaikymas- 60min.

* Kokia išlaikymo reikšmė?
Naudojant labai trumpus išlaikymus, nuotraukose greitai judantis daiktas,
pavyzdžiui, paukštis ar automobilis, tarsi sustingsta:

Naudojant ilgus išlaikymus, t.y nustačius išlaikymus 1/10 ir ilgesnius, gaunamas objekto judesio efektas.
Tiesa, dauguma įspūdingų efektų gaunama būtent pasitelkus ilgą išlaikymą, pavyzdžiui:


hakym nuotrauka. Spausk ant nuotraukų, jei didesnių nori

* Žmogiškasis faktorius?
Nepamiršk žmogiško dalyko – rankų drebėjimo. Dažniausiai geriausiai naudoti 1/60 sek. ar trumpesnius išlaikymus vien dėl to, kad esant ilgesniems nuotraukose jau matomas šioks toks liejimasis – kuomet išlaikymas didesnis, jis ilgiau “gaudo” šviesą ir nefiksuoja vaizdo, todėl drebant fotoaparatui nuotraukos gaunasi neryškios.
Tokiu atveju vienintelis ir nepakartojamas draugas – trikojis. Beje, didinant fotoaparato ISO, galima sutrumpinti išlaikymą.

* Optimaliausio išlaikymo pasirinkimas

Fotografuoji judantį objektą?
Yra du pasirinkimai, fotografuojant judantį objektą – mažo išlaikymo pasirinkimas, taip nuotraukoje pavaizduojant nejudantį daiktą bei ilgo išlaikymo pasirinkimas, tuomet nuotraukoje objektas atrodys taip, kaip realybėje – judantis. Tiesa, ir nuotrauka atrodys gerokai “judanti” – išsiliejusi, susimaišiusiomis spalvomis. Bet nėra tai blogai!
Pavyzdžiui, fotografuodamas dangų nori nufotografuoti besisukančia žemę – fotografuojant žvaigždes su ilgu išlaikymu jos atrodys kaip šio įrašo pirmoje nuotraukoje. Tiesa, jei jau ruošiesi fotografuoti su ilgais išlaikymais, tai būtina daryti naudojant stovą. Juk nesinori sugadinti kadro dėl aukščiau minėtos priežasties – rankų drebėjimo?

Dabar šiek tiek ne į temą parašysiu. Atsakydamas į Lino komentarą, noriu parodyti pravartų virtualų Depth Of Field (Ryškumo gylio) matuoklį – DOFMaster. Jame suvedus duomenis sistema paskaičiuos, kokiame atstume jūsų vaizdas bus ryškiausias (Jei klaidingai pasakiau, muškit).

Šiandien šia tema tiek. Jei turi pastebėjimų, klausimų, papeikimų, radai netikslumų ar šiaip neturi kažką parašyti, nes daugiau neturi kam, rašyk adomas@svedas.lt arba žemiau komentaro pavidalu. Sėkmės mokantis (fainai visai, jei kam visa viršuje išdėstyta informacija pravers :))!

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Pradedančiajam fotografui: Diafragmos dydis

Kaip jau ir prisižadėjau, kad parašysiu šį bei tą apie stebuklus darančia fotoaparato (objektyvo) diafragmą, tai reik ir tesėt duotą žodį.. Jeigu tik rasi klaidų ar šiaip nori kažką pasakyt, brūkštelk man!
Kas? Kur? Kada? Šis įrašas – antroji “Pradedančiajam fotografui” gido dalis. Pirmoji dalis – Pradedančiajam fotografui: ISO dydis. Taigi, apie viską trumpai:

* Kas yra fotoaparato diafragma ir kur ji yra?
Diafragma – prietaisas fotoaparato objektyvo optiniame centre, skirtas reguliuoti praeinančių šviesos spindulių srautą (O, Wikipedia, visagale!).
Diafragma galima rasti objektyvo priekyje, tikslesnė jos vieta pavaizduota nuotraukoje:


* Ką daro diafragma ir kokia jos reikšmė?

Skirtingi diafragmos nustatymai vadinami f-stops (tiesą sakant nežinau, kaip vadinasi lietuviškai) yra žymimi skaičiais, kurie yra matomi darant nuotrauką, bei kuriuos galima pakeisti prieš darant nuotrauką, pavyzdžiui, f2.8, f11, f32 ir t.t. Kuo didesnis skaičius rodomas, tuo mažesnė anga šviesiai sklisti į vaizdo jutiklį yra, pavyzdžiui, diafragmos anga, pro kurią sklis šviesa, nustačius f1.4 bus didelė, o esant f16 – labai maža. Kuo plačiau yra atverta diafragma (mažesnis f skaičius – plačiau atverta diafragma), tuo daugiau šviesos patenka ant vaizdo jutiklio – matricos (arba fotojuostelės) ir tuo šviesesnė nuotrauka gaunasi.
Paprastai daugumoje objektyvų diafragmos kitimo intervalas yra nuo f2 iki f16. Gal ta sausa teorija ir atrodo neįdomi, bet pabandžius viskas atrodo kitaip – lengviau ir suprantamiau, todėl geriausios žinios ateina per praktiką!



* Kas yra ryškumo zona/ ryškumo gylis (angl. depth of field)?
Čia ir prasideda smagumai žaidžiant su fotoaparatu! :)
Diafragmos pagalba keičiamas ryškumo gylis. Labiau atvėrus diafragmą, nuotraukoje gerai bus matomi tik tie objektai, kurie buvo nutolę fotoaparate nustatytu fotografavimo atstumu. Artimesni ir tolimesni objektai būna „paplaukę“. Pasirinkus didelį f skaičių, tarkim f22, ryškiai matysis ne tik pirmame plane esantis vaizdas, bet ir tolėliau išsidėstę objektai. Vėlgi, kad tai nebūtų sausa teorija, štai jums pavyzdys:

Taigi jei turi geras akis, turėtum matyti, kad nuotraukoje, darytoje su plačiai atverta diafragma (f5.6) ryškiausiai matosi priekyje esantis, sufokusuotas objektas. Tai – siauro ryškumo gylio nuotrauka.

Pirmoji nuotrauka – plataus/didelio ryškumo gylio nuotrauka. Nustačius diafragmą ties f29, ryškiai matosi ne tik fokusuojamas arti esantis objektas, bet ir tolėliau stovintys daiktai. Tiesa, esant tokiai mažai diafragmai (dideliui f skaičiui) ryškiai padididėja ekspozicijos laikas, kitaip vadinamas išlaikymas (apie kurį rašysiu ateinančiame straipsnyje). 8 sekundės – tai laiko tarpas, per kurį turiu nejudinti fotoaparato, jei noriu gauti aiškų, neišplaukusį vaizdą, todėl be stalo pagalbos tokio ryškumo, koks dabar yra nuotraukoje, čia nebūtų :)

Manau, kad viską, ką žinojau, pasakiau (parašiau, tskant). Žinoma, su nedidele gūglo pagalba galėčiau dar tris kart tiek parašyti, bet kadangi ir pats ne viską išmanau, todėl rašyti daugiau nelabai ir noriu (jau geriau nerašyti to, ko nežinai). TIKIUOSI, kad bent kam nors ši informacija bus naudinga ir dar labiau tikiuosi, kad ji pastūmės toliau gilinti jūsų fotografijos žinias.

Jei turi klausimų, patarimų ar pageidavimų, rašyk apačioje (palik komentarą), arba susisiek el. paštu.

Kitą “Pradedančiajam Fotografui” dalį ketinu rašyti apie fotografavimo ekspozicijos laiką (išlaikymą). Spėju, kad ateinanti dalis bus kiek įdomesnė nei ši, nes ten, pagal mane, daugiau žaidimas, eksperimentavimas, negu sausa teorija.

P.S Laukite tęsinio!

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark