Fotografija | Adomas Švedas

Fotografija

suspicious

Kadangi nuo naujų metų pasižadėjau sau neapleisti hobių ir skirti jiems daugiau laiko, prisiminiau ir fotoaparatą. Labai mėgau fotografuoti gamtą, peizažus, tačiau dabar kiek kitaip – patinka matyti žmogų, emocijas, naktį, spalvas. Kaip kažkada buvau pratęs vakarais išeiti laukan bandydamas ką nors atrasti, žaisti su šviesom, taip po ilgos pertraukos išėjau ir šiandien. Kuo aš šiandien noriu pasidalinti, tai ne nuotraukomis (nors vėliau pridėsiu ir jų), tačiau pastebėjimais apie keistą žmonių požiūrį į fotografuojančius, kurio vis dar nesuprantu. Pamenu, dar kai 2009 metų žiemą fotografavau lauke, vienas praeivis paklausė ką aš čia darau, kodėl fotografuoju ir kam man to reikia. Padoraus atsakymo į klausimą nesugalvojau, o ką bandžiau atsakyti jau ir nepamenu.
Su fotoaparatu gatvėje kartais jaučiuosi nejaukiai. Žinau, turėčiau jau būti įpratęs nekreipti dėmesio į kitų žvilgsnius, bet povyzos kartais glumina ir fotoaparatą tenka nuleisti – kartais jaučiuosi net kaltas, kad fotografuoju. Žinoma, ne visada – čia tik vienetai žmonių, dažnai žmonės nekreipia dėmesio ar net nusišypso (kas ypač neįprasta mūsų gan liūdnoje visuomenėje*). Atrodo, viešumoje vis dar baiminamasi dėmesio, nukreipto į tave. Įdomumo dėlei, norėčiau pamatyti, kaip aplinkiniai reaguoja į žmones, užsiimančius geocachingu – turėtų atrodyti tikrai suspicious ! :D
Būtinai turiu paminėti ir vasaros darbą – timelapse filmuką ir jo gaminimo eigą. Dažnas praeivis kreivai žiūrėdavo į visą mano amuniciją (fotoaparatas, kompiuteris, stovas). Vakarais jausdavausi nesaugiai, kai tekdavo sėdėti tamsiuose užkampiuose ir atlaikyti tuos žvilgsnius. Kita vertus nesistebiu, jei mano namus (nors prie namų nesėdėdavau) kas nors fotografuotų su prijungtu kompiuteriu, tai tikrai atrodytų įtartinai. Štai ir pats video, kuriuos visai didžiuojuosi. Nors ir norėjau šiek tiek geriau, tačiau nieko nėra tobulo. Pirmą blyną rekomenduoju žiūrėti 1080p raiška:

—–
* Užtenka apsilankyti bet kokiame mažesniame ar didesniame prekybos centre, norint įsitikinti. Naujo daikto įsigijimas, pramogos įprastai turėtų sukelti jei jau ir ne džiugesį ar laimę, tai bent ne vargą ir rūpestį. Gal tada mums nereikia tų daiktų, jei jie nekelia teigiamų emocijų?

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Baltojo kiškio (Katino) metai

Zuikis #2/365

Na, visų pirma didžiuliai dideliausi sveikinimai naujųjų metų proga! Nors ir atostogos, bet parašyti šį įrašą pirmąją metų dieną (ar paskutinę praeitų), deja, bet nelabai gavosi. Nežinau net ko ir palinkėti.. tegul šie metai būna dar geresni nei pernai, o pernai nudirbti darbai šįmet kalba patys už save. Kita vertus, savęs labai darbingu anąmet pavadinti negalėčiau, nors ir sugebėjau atlikti savo užsibrėžtus tikslus.

Šįmet norėdamas save kur nors „įpareigoti“, pasidariau mini to-do-list 2011-iems, kurį metų gale norėčiau matyt visą išbraukytą.
Pirmasis punktas yra fotografijos projekto ƒ„365 – kasdien po nuotrauką“ startas. Pernai sumąsčiau per vėlai, supratau, kad nuo balandžio pradėti projektą – nei šis, nei tas. Tad pradėjau šįmet (vėl gi dieną pramiegojęs), kartu su manimi jau ne pirmus metus vykdo A. Aleksandravičius, Fortunatas Dirginčius bei kiek žinau šįmet kartu su manimi prisijungė ir Paulius Pečiūra bei linuxr.
Kaip man sekasi dalyvauti projekte, galima pažiūrėti mano flickr sukurtame albume:

Antrasis punktas, kuris prasidės jau sausio 24 dieną ir tęsis iki gegužės (taip bent jau tikiuosi) yra vairavimo kursai. Turbūt labiausiai laiko atimti žadanti ir labiausiai dėmesio reikalaujanti veikla. Taip sakant, noriu patapti žalias klevo lapas.
Trečiasis punktas, nors labiau jau noras, nei to-do sąrašo taškelis yra Europos šalių lankymas. Visą šią žiemą svaigstu dėl Helsinkio, Berlyno ir Edinburgo, o pigūs Ryanair bilietai mane tiesiog žudo. Vasarą tikrai kur nors trenksiuos.. pasaulio pamatyt.
Na ir paskutinis, ketvirtasis, yra pastangų įdėjimas renkantis tolesnio mokslo kryptį – pats laikas apsispręsti ką noriu mokytis ir ko ne! Nors praktiškai man, tokiai nepastoviai būtybei, tai nėr labai įmanoma, bet pasistengti vis gi reikia.

Kaip ir sakiau, sąrašas yra tik mini, todėl daug punktų, kaip “pavogti bent kibirą kaimyno obuolių” ar “per vasarą perskaityti knygą” nėra. Žinoma, laikui bėgant sąrašas tikrai didės, tiegios dabar tų “didžiųjų darbų” nėra. Ir gerai, metų pradžiai pats tas :>

Tai tiek. Gerų, smagių, darbingų jums metų! Netingėkit kaip katinai ir nepiknaudžiaukit važiavimu zuikiu autobusais :)

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Pozityvaus įrašo diena

Kaunas sea

Prisidedu prie Vidmanto sugalvotos akcijos – Pozityvaus bloginimo diena. “Bloginti” kažkaip nelabai tinka mano atveju, todėl įrašą ir pavadinau pozityviu įrašu.
Šiaip jau prieš savaitę perskaitęs apie šią akciją į ją pažiūrėjau skeptiškai – ketvirtadienis dažniausiai būna pati blogiausia darbo diena savaitėje. Būtent šią savaitę reikalų buvo daugiau nei reikia, o dar ir daugėja – kita savaitė dar baisesnė nusimato. Anyway kitos savaitės rūpesčiai ir bus sprendžiami kitą savaitę, o dabar apie tai, kas buvo šią savaitę ar mėnesį:

    Pirmasis punktas bus įsirašymas į mokykloje egzistuojantį debatų klubą. Tiesa tas įsirašymas irgi strange – klasiokė Gintarė pakvietė padėti vienam renginiui, susijusiu su klubu, bet po to karto ir nariu patapau. Nieko rimto kol kas dar nedariau (o galėtumėm dar ir nedaryti, kol kiti reikalai baigsis), bet laiko dar daug. Prie pozityvių dalykų rašau todėl, kad manau, jog debatų klubas man bus tik į naudą. Juk iškalba jokiam žmogui nepamaišė.
    Antras punktas yra fotografija. Kaip visada, man sukelianti tik geras emocijas ir jokių blogų. Kol dar ruduo buvo “sausas”, su daug saulės ir šiltas, padariau daug nuotraukų. Tik maža dalis jų pasirodė toliau nei mano kietasis diskas, bet ir to užteko. Kita dalis, sutvarkytų ir atrinktų bus jau greitai. Savaitgalis – geriausias laikas tai padaryti.
    Irrr trečias punktas, kad ir koks banalus jis būtų – rytoj penktadienis! Žiauriai gerai. Kuomet be namų darbų darymo kažką padaryti reikia ir gimnazijoje, viskas labai atima jėgas. Savaitės dienos kartais būna neskaičiuojamos ir vadinamos diidele pertrauka tarp savaitgalių. Savaitgalį bent kažkiek laiko stengiuosi skirti tai veiklai, kuri nuovargio nesukelia arba nuovargis nežymus, pavyzdžiui viršuje išvardintas nuotraukų tvarkymas, blogo rašymas, miegojimas.. ar tiesiog total kimarinimas

Daugiau punktų nebus, nes jau pats laikas keltis į penktadienį ir mąstyti naujas įdėjas kitam ketvirtadieniui. Būtų visai kūl pratęsti šią idėją ilgesniam laikui, jei tik kitą ketvirtadienį nesijausiu kaip bulvių maišu trenktas ir blogą įsijungsiu su malonumu. Tada ir parašyti galima kažką.

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Metai fotografijos

when autumn meets sun

Sulig paskutinio rudens mėnesio pradžia sueina vieneri metai, kuomet iš rankų nepaleidžiu fotoaparato. Būtent prieš metus įsigijau savo pirmąjį veidrodinį aparatą ir, atseit, pradėjau rimtai fotografuoti. Atsimenu, jog pirmosiomis dienomis aparato tai tikrai iš rankų nepaleisdavau. Meniu, nustatymai, diafragma, išlaikymai, spalvos, garsai, efektai – viskas buvo nauja, „šviežia“ ir įdomu. Fotografuodavau viską iš eilės – katiną, namą, dangų, saulę, medžius, nes viskas nuotraukoje atrodė „kietai“ ir viskuo, kas gražu, norėdavosi dalintis su draugais. Nesvarbu buvo ir tai, kad tas aparatas buvo pats pirmasis Sony pagamintas „veidrodis“. Nuotaiką keldavo net fotoaparato fotografavimo garsas – pasikeliančio ir nusileidžiančio veidrodžio garsas. Kaip sakiau, viskas buvo „osam“.

coffee..?

Na, bet, kaip sakoma, geri dalykai greitai ir baigiasi :) Atsitiko taip ir man, kuomet supratau, kad fotografuoti visada tuos pačius, gražius vaizdelius gražiomis spalvomis knisa. Į galvą pradėjo lįsti mintys, kad dangaus nuotraukos visada bus gražios, kad ir kaip tu jį nufotografuotum. Kad dangus visada gražus ir kaskart pamačius jį bėgti fotografuoti kartais nervina (ok, kartais būna ir išimčių :)). Panašus atvejis yra ir su saule, debesimis, gėlėmis ir panašiais „buitiniais“ objektais. Greitai visa tai tampa nuobodu ir daug kadrų padarius vien dėl to, kad jie eye-candy, viskas, tuo pačiu ir fotografija, pradeda atsibosti. Kiekvienam reikia persilaužti ir nuspręsti – arba fotografuoji, arba ne. Kažin ar kas į fotografinę depresiją pasinerti nori?

Okey, bet ne apie fotografinę depresiją ir persilaužimą aš norėjau parašyti. Pagrindas tas, kad jau kurį laiką stengiuosi (reiškia nebūtinai turi būti viskas gerai) atsisakyti nuobodžių kadrų, vietoje to paieškoti originalesnio – geresniu kampu, tinkamesne kompozicija. Žinoma, viskas suktis aplink rėmus negali, improvizacija turi būti. Visai nieko gero be jos, rimtai. Kaskart fotografuodamas pagalvoju apie naują atlikimo būdą ir post-processing’ą (nuotraukos apdirbimą kompiuteriu). Geriausias rezultatas būna tada, kada improvizuojamas atlikimo būdas yra geras tiek, kad post-processing’as yra minimalus ir nuotrauka nėra popsova – fotošopinta. Galiausiai pradedu suprasi ir tai, kad „fotošopas“ nuotrauką gal ir padarys gražia, bet ne įdomia. Kaip man tai sekasi pritaikyti naujas žinias ir gaunamą patirtį fotografijos srityje, gali pasižiūrėti mano Flick’r albume . Jei patinka, nepamiršk ir komentaro parašyti :)

the last green one

Beje, keletas žodžių apie nuotraukų dalinimąsi ir rodymą draugams, pažįstamiems ir ne. Kuo toliau, tuo labiau efoto.lt ir panašiais lietuvių nuotraukų dalinimosi ir vertinimo puslapiais pradedu nepasitikėti ir nuotraukų ten nekelti – turint mažai draugų puslapio bendruomenėje galima pasijausti apskritu nuliu, o nulio daromos nuotraukos (kad ir kokios jos būtų geros) nėra vertinamos gerai. Tai nėra mano vieno asmeninė nuomonė, netgi pačiuose puslapiuose apie tai kalbama, kad be meistro statuso gauti gerų balų už nuotraukas – didžiausias vargas. Todėl puslapis, kuriame „apsistojau“ – Flickr.com Daugelio išgirtas, daugumos mėgstamas, tai kodėl gi ne?

P.S Gaila, bet greitai rašant žodžių kratinys gaunasi, o ne straipsnis (pasitaisysiu, prižadu). Tikiuosi bent dalinai supratote, ką norėjau parašyti. Straipsnio informacija, kaip ir fotografijos žinios – turi gražiai sugulti viena po kitos, jei norima dorą rezultatą gauti. :)

P.P.S Naujos muzikos paieškose aptikau dainą, kurios net pavadinimas atitinką temą, todėl dalinuosi..

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Naktinė fotografija

Sveiki! Kaip ir kiekvienai vasarai einant į pabaigą, paskutines dienas norisi praleisti kuo įdomiau ir kuo.. ilgiau. Diena ir naktis dažnam jaunam žmogui (ne išimtis esu ir aš) jau maišosi viena su kita, o ypač tada, kai naktį praleidi lauke! Nesupraskit blogai, naktis lauke – viskas savo noru :D

Kaip žinia, rugpjūtis žinomas ne tik kaip paskutinis vasaros mėnuo, bet ir kaip mėnuo, kuomet naktimis galima pamatyti daugiausiai krintančių žvaigždžių (meteoritų lietus).
Ta proga pasinaudojau ir aš – pasiėmęs fotoaparatą lipau ant stogo fiksuoti tai, ką matau. Kaip nufotografuoti dangų, kad rezultatas būtų patenkinamas?

Apetitas ateina bevalgant.
Tiesa sakant, užlipęs nenutuokiau, kaip nuotraukoje galima perteikti tai, kas tada vyko danguje – perseidai buvo matomi dažnai ir gana ryškūs. Vaizdas geras buvo ir be jų. Kadangi buvau ~10km nuo Kauno, nuo stogo atsivėrė miesto šviesų panorama. Norėjau fotografuoti daug. Ir iš karto :) Kaip sakiau, apetitas atsiranda bevalgant.

Deja, bet fotografuoti daug ir iš karto praktiškai nesigavo. Kodėl?
Todėl, kad vienai nuotraukai padaryti reikia nuo 8 iki 30 minučių :) Dėl ko taip yra, tuojau ir paaiškinsiu.

Tai – dangus. Ne šiaip sau dangus, o pilnas žvaigždžių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti ne žvaigždės, o fotoaparato matricos šiukšlės (girdėjau ne vieną tokį atsiliepimą). Iš tikrųjų yra viskas paprasta – pasinaudojus distanciniu pulteliu (iš ebay.com pirkau už 7 litus) fotoaparatas paliktas fotografuoti 9 minutes. Visa informacija, kurią apratas sugaudė per 9 minutes, ir yra pavaizduota nuotraukoje. Išsiliejusių žvaigždžių efektas yra dėl žemės sukimosi ašies. Žemė su fotoaparatu po truputį sukasi, o žvaigždės lieka savo vietoje.

Jei esi fotografijos mėgėjas, gali ir pats išbandyti!
Fotoaparato nustatymai – diafragmą nustačiau f/5.6 (jei priversi dar labiau, nuotrauka bus tamsesnė), išlaikymas9 minutės bulb režimu (jau reikės pultelio (arba 9 minutes stovėti užspaudus fotoaparato paleidimo mygtuką)), ISO turėtų būti mažas, 100-200 (dariau 160).

Nors tikėjausi “gaudyti” krentančias žvaigždes, bet jų pavyko pagauti vos keletą – vieną galima įžiūrėti viršuje esančioje nuotraukoje į kairę nuo sukimosi ašies centro. Pasididinus matosi geriau! Maža, be vis šis tas :)


Miesto šviesos liejasi su žvaigždėmis

Be kita ko, naktį skraido ir lėktuvai. Taip jau atsitiko, kad vos užlipęs ant stogo pamačiau į Kauno oro uostą besileidžiantį lėktuvą. Niekad nebandžiau fotografuoti lėktuvo naktį, tad nustebau pamatęs rezultatą. Gaila, kad dešinėje pusėje palikau mažai vietos – nemaniau, kad lėktuvas darys tokį posūkį.
Nuotraukas galima pasididinti paspaudus ant jų!

Iki kito karto! Skubėk į naktinę medžioklę, kol žvaigždės dar krenta :)

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark