Nuotrauką skolinausi iš blog.invisiblechildren.com

Išėjai iš namų ir pastebėjai, kad kišenėje neturi telefono. Ką darai? Turbūt nepergyvendamas eini toliau su mintimi, kad dieną apseisi be jo. Šiek tiek sunerimęs, knisiesi po kuprinę ieškodamas savo MP3 grotuvo su viltimi, jog muzika atpirks telefono teikiamus malonumus. Deja, grotuvas taip pat liko namie. Grįžęs iš mokyklos ar darbo supranti, kad neveikia internetas. Ką darai? Jautiesi… priklausomas?
Ar įsivaizduoji dieną be jokių šiuolaikinių technologijų? Interneto, telefono, mp3 grotuvo, kompiuterio, radijo ar paprasčiausio laikraščio?
Neseniai įvykusi programos skype programos griūtis (įvairūs straipsniai dienraščiuose, pergyvenimai feisbuke ir taip toliau) parodė tiesą – jaunimui (o tikriausiai ir ne tik) sunku būti „atjungtam nuo informacijos“. Feisbuke pasipila begalė tos pačios tematikos pranešimų “o man vienam neveikia skaipas?“, o programai grįžus į vėžes – tas keistas jausmas, lyg su draugais būtum dieną nešnekėjęs. Pažįstamas jausmas?
Asmeniškai man, įprastinis gyvenimas eina lygiagrečiai su šiais dalykais, ir jų nebuvimas daro įtaką gyvenimo rutinai. Telefonas tampa pagrindine susisiekimo su draugais ir artimaisiais priemone, be kurio būti galiu, bet jis reikalingas. Internetas padeda tą bendravimą įprasminti vaizdu, darbais, failais ir taip toliau. Muzika? Kažin ar be jos ištverčiau ilgai. Panašu, kad dabartinį „aš“, negaunantį informacijos, galėčiau vadinti priklausomu – jos negavęs pasijuntu lyg ne savas, labai tinkamas būdvardis – atjungtas. O kaip jautiesi tu? Galbūt kiekvienam būtų sveika pabandyti “atsijungimo nuo informacijos” eksperimentą? Jokių skambučių, SMS, laikraščių, radijos, televizoriaus (na, be jo ir dabar galiu gyventi, išskyrus trečiadienius), MP3 grotuvų. Tai kaip? :)

Dalinkis su kitais :