paroda | Adomas Švedas

paroda

Helsinkis

Helsinkio katedra

Ši vasara iš kitų išsiskyrė tuo, jog šią vasarą daug laiko praleidau “ant kojų” – keliavau, susitikau, mačiau, veikiau.
Keliavau tiek Lietuvoje (apie tai jau rašiau įraše apie draugus lenkus), tiek užsienyje. Užsienio keliones pradėjau nuo kaimynės Lenkijos miesto Balstogės (Białystok), kuriame pirkau savo fotoaparatą. Praėjus 20 dienų po kelionės į Lenkija, pas patį atvažiavo lenkai. Jau net sunku atsiminti, kas buvo per tas 20 dienų, nes kaip minėjau, ši vasara viena iš judriausių ir veikliausių. Taip jau susiklostė, kad viešint lenkams, trims dienoms turėjau palikti Lietuvą ir išvykti į Suomiją – Helsinkį. Skamba labai jau politiškai, kaip koks vizitas :D Ko ten trenkiausi ir ką ten veikiau parašysiu šiame įraše.

Vakarėjantis Vantaa rajonas

Viskas prasidėjo jau žiemą, kuomet Jaunojo tyrėjo organizuotame “Eruditų turnyre” su draugais sugebėjom laimėti pirmą vietą. Sakau sugebėjom todėl, kad atvažiavom nežinodami, kur atvažiavom ir kas bus. Taip jau gavosi, kad laimėjom pirmą vietą, kartu su prizu – kelione į Helsinkio mokslo muziejų “Heureka” Suomijoje. Pagaliau sulaukėm tos dienos, kuomet mus pagaliau “išvežė”.

Helsinkyje nusileidome birželio 29d. vakare. Kol nusigavom iki viešbučio, jau buvo apie 21 valanda. Nusprendėm, kad būtų visai nieko šiek tiek susipažinti su miestu, po kurį visą kitą dieną teks vaikščioti. Tad ilgai laiko netempdami išėjom į miestą surasti kokios tai kavinukės (pažiūrėti tada dar vykusių pasaulio futbolo čempionato varžybų). Deja paieškos nebuvo lengvos. Pasirodo, 21 valanda yra būtent ta, kuomet 3/4 kavinių ir parduotuvių užsidaro. Jei gerai pamenu, radom tris neuždarytas kavines. Tiesa, į dvejas patekti negalėjome, nes į jas nepilnamečiai neįleidžiame, tad pasirinkimų neturėję ten ir apsistojome. Galbūt tai yra dėl to, kad Vantaa rajonas yra kaip ir “oro uosto” rajonas, pramogoms čia skirta mažiau dėmesio (iki Helsinkio centro ~15 minučių kelio traukiniu).

Gyvenimas Helsinkyje brangus. Na, bent jau man, lietuviui, taip pasirodė. Nuvažiavau su 30 eurų mintyse versdamas juos į litus (~100). Pamaniau, kad tris dienas su 100 litų išgyventi man paprastai lengva. Lietuvoje! Suomijoje teko suprasti, kad 30 eurų Suomijoje tolygu 30 litų Lietuvoje. Kainos skaičiais tokios pačios, tik verčiant į litus jos pasidaugina 3.45 karto :) Teko ir brangių ledų pavalgyti už 17 litų.
Žmonės dirba. Taip, dirba, o ne dykaduoniauja. Lietuvoje darbo metu nuėjus į didesnę gatvę ar parduotuvę gali ir su kamščiais susipažinti, kas Suomijoje reta (kiek bent teko patirti per tas kelias dienas). Dar vienas pastebėjimas iš žmonių pusės – sportiški žmonės. Nordic walking’as plačiai paplitęs visoje Suomijoje, o dviratis, kaip transporto priemonė, turbūt varžosi su automobiliu.

Tikslas, dėl kurio skridome į Suomiją buvo pasiektas beveik be problemų. Neskaitant to, kad grupės vadovė mus prie viešbučio paliko su pasiaiškinimu, jog “pranešimas, kad išeiname anksčiau, turbūt jūsų nepasiekė”. Viskas buvo gerai, nes miestą apėję buvome jau dieną anksčiau ir iki mokslo muziejaus nusigauti sugebėjome savarankiškai (kelio iš tikrųjų nėra daug, gal 10-15 minučių).

Nors muziejuje aš jau kartą buvęs (praeitą žiemą, kuomet keliavau į Laplandiją), antrą kartą ten taip pat patiko. Pavažiuoti dviračių ant lyno, paskraidyti skraidančiu kilimu ar įsijausti į vairuotoją, stabdantį įvairiais kelio paviršiais niekada neatsisakysiu. :)
Tiesa, yra ir keičiamų ekspozicijų – parodų. Jos keičiamos kiekvieną metų ketvirtį. Praeitą žiemą ekspozicija buvo apie laivų valdymą, šįkart buvo galima įšokti į CSI kriminalistų kelnes ir ištirti nusikaltimą, ko, deja, nedariau – pamaniau, kad per daug laiko atims ir būsiu nepamatęs pusę kitų ekspozicijų. :D

Viena iš parodų. Šitą, kaip ir sekančią, siūlau pasididinti.


Tokias vadinu mindfuck nuotraukomis. Pirma daryta paėjus į dešinę nuo stendo centro, vidurinė – centre, o apatinė paėjus į kairę nuo stendo centro. And they are always looking at you.

Įrašą baigsiu trumpu, 5 minučių nesiekiančiu niekiniu – žaisliniu filmuku, kurį susukau iš video gabaliukų. Labai nemuškit, mandriau “susukti” valios ir jėgų nebebuvo :) Iki!

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark

Mokymasis. Studijos. Karjera 2010

Kur buvęs, kur nebuvęs, aš ir vėl čia. Penktadienį teko šiek tiek pakeliauti, todėl apie kelionę ir parašysiu.
Gimnazijoje (ten aš ir mokausi) buvo organizuojama išvyka į vyksiančią parodą „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ Litexpo parodų rūmuose, tad ilgai nemąstęs sutikau važiuoti ir aš. Kadangi esu antrokas, trečioje klasėje turėsiu atsisakyti kai kurių mokomųjų dalykų, pats laikas pradėti mąstyti – ko man reikės ir ko nebereikės mokytis, ir pradėti koncentruotis ties tuom, kas patinka ir su kuo galbūt ateityje turėsiu reikalų.

Šiek tiek apie pačią parodą:
* Paroda vyko tris dienas – nuo vasario 4d. iki vasario 6d. (ketvirtadienis – šeštadienis), parodos šūkis – “Žinios – protingiausia investicija”.
* Renginyje dalyvavo ir informaciją apie save skleidė 96 mokymo įstaigos, organizacijos bei institucijos iš 12 šalių (tarp jų ir Lietuvos :)).
* Per 3 dienas parodoje vyko 26 konferencijos, seminarai, pranešimai, pristatymai ir diskusijos.

Žmonių buvo nemažai. Mano manymu, daugiausiai žmonės spietėsi aplink VGTU, KTU, VU stendus. “Pagrindiniai” universitetai man labiausiai ir patiko – nesistengė įrodyti, kad jų universitetai geriausi iš visų, kad būtent pas juos tu turi eiti. Paprašai – ir paaiškins, ir parodys, ką gero jie nuveikė. KTU universitetas tikriausiai labiausiai ir patiko – “papirko” su studentų išradimais :)

Spausk ant nuotraukų, jei mažos atrodo

Prigraibstęs pilną kuprinę lankstinukų, knygučių ir kitų leidinukų (kaip jau matyti pirmoje įrašo nuotraukoje), 15h nuėjau paklausyti koučingo (sėkmės mokymo) seminaro „Kaip suprasti kuo noriu būti?“.
Perskaitęs seminaro temą iškart supratau, kad bus įdomu paklausyti. Deja, nebuvo taip, kaip tikėjausi – seminaras įdomus nebuvo, o pranešėjai visai neatrodė kompetentingi padėdami suprasti žmonėms, kuo jie nori būti. Po seminaro išėjau lyg po valandos sėdėjimo prie žaidimo “Pinball” – laikas praėjo lėtai, bet nieko gero nesužinojau. Tiesa, žmonių buvo tikrai nemažai – nežinau, kokį įspūdi seminaras paliko jiems. O gal buvai Tu? Būtų įdomu išgirsti ir tavo nuomonę!

Apibendrinant – paroda nebuvo bloga. Tiesa, valandos vaikščioti parodoje užtenka tik tuomet, jei domina keli universitetai – daug laiko atima buvimas spūstyje (prie populiaresnių universitetų), todėl laiko taupymo būdas “pasiimk lankstinuką ir eik kitur” šįkart buvo geras :).

Dalinkis su kitais : bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark bookmark